- tūpt
- tū́pt interj. 1. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LLDI419(Dbg), Dkš staigiam pritūpimui, sukritimui nusakyti: Tū́pt į vėpūtinį ir įvirtau Ggr. Tū́pt, net tūptelėjo iš išgąsčio Grž. Aš jam čiupt guminiu, anas ir tū́pt an gūžio ir sudribo Prng. Tik tū́pt į žemę, i nebliko to baltojo (vaiduoklio) Krp. Aš tūpt, šakelė po mano padu trekšt – lapės uodegą temačiau rš. 2. prisėdimui žymėti: Ta tūpt pri pečiaus atsisėdusi tarė: – Padainuosiu M.Valanč. ^ Šen tūpt, ten tūpt – vis apskritos pėdelės (pakėlus kibirą likusios žymės) LTR. 3. NdŽ, LLDI327(Kp) kartojant nusakomas tūpčiojimas: Nelankstos koja, eina taip – tū́pt tū́pt Krš. Tū́pt tū́pt – eina stora boba Ėr. Tū́pt tū́pt pusę adynos, pakol pilvą išmankštys Dr. Svečiai beregint po keturis sustoję, tūpt tūpt šokinėjo it kazokai su bizūnu griežiant M.Valanč. Bildu bildu spardos vaikinai. Tūpt tūpt sukasi mergos E.Miež. 4. kartojant nusakomas trypimas: Tū́pt tū́pt su kojoms – taip trypa Krš. Aš pienelį sriūbt sriūbt, ant kojelių tūpt tūpt (d.) Vkš. 5. kartojant nusakomas tupinėjimas dirbant: Raskit darbą, ne šventa, Motiejau! – užsibarė Juočbalienė, ir pati tūpt šen, tūpt ten V.Bub. 6. kokiam nors staigiam veiksmui, judesiui nusakyti: Tū́pt į kuprą, žinos neklausyti Rdn. Tū́pt ir uždauža gizelis su pastapu Als. Žibė[jo] žibė[jo] [šviesa] – tik tū́pt, ir tamsiau pasidarė Kt. Tujaus daejau susikūprinęs patoriais par trisdešimtį žingsnių ir tū́pt į zuikį. Zuikis klupt BM289(Krš). Pamačiau – ans tūpt ir atsistojo ant lovos Kvr. 7. kartojant nusakomi ištisiniai garsai: Tū́pt tū́pt – ka duoda širdis Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.